Alfa.lt straipsnis apie abiturientų lietuvių kalbos įskaitos kalbas

Abiturientų gėda: už lietuvių kalbos įskaitos kalbą – nuo 3 iki 9 eurų.

2015-03-31 13:59 Rugilė Audenienė | Alfa.lt

Kalbėjimo įskaitos abiturientams prasmė – diskutuotina.

Vieni, jai ruošdamiesi, ieško vietų, kur galėtų viešai pramankštinti liežuvį, kiti perka jau parašytas kalbas, išmoksta jas ir nesuka sau galvos. Viešo kalbėjimo klausimais konsultuojantys komunikacijos specialistai mano, kad mokyklose įsigalėjusį atsiskaitymą raštu reikėtų derinti su atsakinėjimu žodžiu, o egzaminų tvarkos prižiūrėtojai tikina, kad abiturientai turėtų būti principingi ir gėdytis pirkti pagal įskaitų temas parengtas kalbas.

Nacionalinis egzaminų centras: pirkti įskaitų kalbas turėtų būti gėda

Pirmadienį kalbėjimo įskaitas pradėjusiems laikyti abiturientams reikėjo nagrinėti tarmių išlikimo, viešojoje erdvėje vykstančių visuomenės diskusijų kultūros, sovietmečiu buvusios cenzūros įtaką kalbai, emigranto dalios šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, tautinio tapatumo sampratos kaitos, esė populiarumo, moterų literatūros ir kitas temas. Įskaitos užduotys, rengiamos pagal Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programą, paskelbtos likus dviem mėnesiams iki atsiskaitymo pradžios.

Pastaruoju metu interneto forumai kaito nuo pasiūlymų pirkti parašytas kalbas. Jas siūlyta įsigyti sumokant 3–9 eurus, kalbų rašytojai viliojo ilgamete patirtimi ir tuo, kad parengtą kalbą į vieną mokyklą siunčia tik kartą – nelieka galimybės, kad ji dubliuosis. Mokytojai piktinosi, kad daugelis tingių moksleivių pirktų kalbų itin prastos kokybės, pilnos klaidų, be to, tokia paslauga iškreipia kalbėjimo įskaitos esmę.
„Diskusijos gali būti nulemtos ir fakto, jog šiais laikais lengvai ir nebrangiai galima nusipirkti parengtas kalbas ir jų planus, parduodamus visiems gerai žinomuose interneto puslapiuose, kurių veiklos sustabdyti švietimo sistemos darbuotojai neturi jokių galių“, – apie problemą žinanti patikino Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė.

Pernai Nacionalinis egzaminų centras kreipėsi į policiją, kad būtų ištirta parengtas kalbas pardavinėjančių žmonių veikla, ir gavo atsakymą, kad pagal šalies įstatymus juos nubausti galima tik tuomet, jeigu jų įmonių veikla būtų neregistruota ir jie nemokėtų mokesčių. Teliko apeliuoti į moksleivių sąžiningumą ir supratimą, kad kalbėjimo įgūdžiai baigus mokyklą jam bus reikalingi visose srityse.
„Viskas prasideda nuo kiekvieno mūsų sąmoningumo, kurį šiuo atveju, žvelgiant iš mokinio perspektyvos, geriausiai apibūdintų atsakymai į tokius klausimus: ar man nėra gėda pirkti tai, ką aš pats esu įgalus ir privalau padaryti? Ar man nėra gėda tiesiog elgtis nesąžiningai mokytojo ir įskaitą laikančiųjų atžvilgiu – juk pasaulyje yra ne viena šalis, kur įskaitos pirkimas ir nusirašinėjimas tiesiog negalimas vien dėl moralės normų, tos šalies žmonių mentaliteto? Ko aš siekiu ir galiu pasiekti savarankiškai ir atsakingai ruošdamasis lietuvių kalbos ir literatūros įskaitai? Kokias savo kompetencijas galiu tobulinti jai ruošdamasis? Kuo šis mokymosi etapas gali būti naudingas man, kaip greitai laikysiančiam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą?“ – keletą kontrolinių sąmoningumo klausimų pateikė S. Vingelienė.

Sąmoningas mokinys, jos nuomone, turėtų suvokti, kad rengimasis kalbėjimui yra ir pasiruošimas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui, o įskaitos prasmę lemia ne formatas, o tai, kokį turinį jai suteikia kiekvienas dalyvis.

Komunikacijos specialistas: viešai kalbėti moksleiviai nemoka

 „Kalbėjimo įgūdžių reikia ne vien viešiems pasisakymams, yra dar ir kitas momentas, su kuriuo mes kiekvienas kuo toliau, tuo labiau susidursime: šiuolaikinis žmogus per dieną, net kiekvieną valandą ar minutę, susiduria su derybomis. Dabar, kai brukamos prekės ir paslaugos, yra informacijos perteklius, tam tikri argumentai gali padėti gauti tam tikrą kainą. Derybos nuolat vyksta ir santykiuose – visur reikia turėti gerai pramankštintą liežuvį“, – šyptelėjo komunikacijos ekspertas, manantis, kad atsakingiau ruoštis kalbėjimo įskaitoms moksleiviams naudinga.

Lavinti kalbėjimo prieš publiką įgūdžius moksleiviams jis patarė ne vien pasisakant prieš veidrodį: naudinga suburti draugus prie arbatos ir kaskart leisti vis kitam pristatyti kokią nors temą. Pradėti geriausia nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, 5–7 minutes trunkančio pasakojimo apie atostogas. Vėliau galima pereiti prie sudėtingesnių temų, o pasisakius išklausyti draugų nuomones, ar jiems kalba pasirodė suprantama, aiški, įtikinama.

„Jei būčiau moksleivis, mėginčiau išnaudoti vietinius žurnalistų ir panašius būrelius, kur tikrai galima rasti, kaip lavinti liežuvį, galbūt eičiau į oratorių mokymus. Klasė gali susirasti gerai kalbantį žmogų ir surengti uždarus mokymus“, – vardijo T. Stasiukaitis, pataręs norintiems pasipraktikuoti sakyti kalbas užsukti į visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančius „Toastmasters“ klubus.

Viešo kalbėjimo naudą supranta, įskaitos – ne

Mokyklose trūksta specialistų, mokančių viešojo kalbėjimo, o pasikviesti oratorių iš šalies geba tik drąsios ir progresyvios ugdymo įstaigos. Tuo įsitikinęs lektorius, stovyklų, seminarų moksleiviams „Whatansu“ organizatorius Mindaugas Vidugiris, susibūrimuose taip pat mokantis juos pasisakyti prieš auditoriją.
„Viešasis kalbėjimas gyvenime ir mokyklos viešojo kalbėjimo įskaita labai skiriasi. Vien pažiūrėjus į vertinimo kriterijus aišku, kad daugiausia dėmesio įskaitos metu skiriama tekstui.

Mes labai daug dėmesio skiriame problemai, kad vaikai neturi ūpo ruoštis šiai įskaitai, galvodami, kaip sukontroliuoti tuos jaunus žmones. Iš patirties pasakysiu, kad padirbėjus keletą valandų su mokiniais, jiems atsiranda aiški prasmė, kam reikalingas viešasis kalbėjimas, bet vos prisiminus artėjančią įskaitą, noras gerai pasirodyti išnyksta. Visi supranta, pagal ką bus vertinami. Daug ką reiškia vien kuriozas, kad mokiniai skatinami – arba kai kur iš jų net reikalaujama – kad atsiskaitymas vyktų sėdint“, – savo įspūdžiais pasidalijo M. Vidugiris
Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita vyksta kovo 30–balandžio 1 dienomis, jos neišlaikęs mokinys negali laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.